Rasos šventė

IMG_2088

Birželio pabaigoje, saulės grąžos metu, kai naktis būna trumpiausia, o diena ilgiausia, švenčiame linksmiausią vasaros šventę. Suaugusieji ją dažniausiai mini kaip Jonines, o mažieji ,, Vyturėlio“ vaikai ją įvardino Rasos švente. Visi vaikučiai, išskyrus pačius mažiausius, (nors jie irgi neliūdėjo, nes savo tarpe turėjo Jonuką, kurį papuošė vainiku ir visi vaišinosi braškėmis), iškeliavo į šalia esantį Dauguviečio parką. Jame šiuo metu klesti, auga, žydi visokiausia augmenija. Mergaitės ėmėsi rinkti lauko gėles, o auklėtojos – pinti vainikus. Berniukai tuo metu išmėgino savo jėgas bėgdami į kalną ir žemyn, traukdami komandomis virvę. Akylesni pastebėjo atokaitoje raudonuojančias žemuoges, ragavo patys ir vaišino draugus. O kokie skanūs buvo mamų suruošti lauknešėliai! Grįždami į darželį, vainikus sugalvojome paleisti upe, kad jais pasigrožėtų ir kiti parko lankytojai. Vandenukui smagiai gaivinant kojas, didesnieji vaikai vienas po kito plukdė vainikus, o neiškentę ir vienas kitą aptaškė. Džiaugsmas buvo didžiulis, nesvarbu, kad grįžome kai kurie sušlapę ir pavargę, bet svarbiausia – laimingi!

This entry was posted on Penktadienis, birželio 23rd, 2017 at 23:28 and is filed under UGDYMAS. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. Both comments and pings are currently closed.

Comments are closed.