Kalbamės apie laukinius žvėris.
– Ar žinote, kas yra plėšrūnai? – klausiu vaikų.
– Žinau, žinau,- sako Urtė. – Tie, kurie drabužius plėšo.
Tomas man sako:
– Aš tuoj būsiu anglistas, nes buvau Anglijoje.
Pokalbis apie augintinius. Domantas sako:
– Aš turėjau katiną, bet jis išėjo iš namų.
– Kodėl? – klausiu.
– Taigi jis žmoną susirado!
Lukas pasakoja:
– Buvo šiandien grupėje kažkokia teta. Tik sėdėjo ir nieko neklausinėjo. Kas čia per gerumo diena, kad nieko neklausinėjo ir daryti neliepė? – stebėjosi berniukas.
Lukas dėlioja iš raidžių žodžius. Raidę K padeda atvirkščiai.
– Lukai, – sakau, – raidę K ne taip padėjai.
– Nėra skirtumo! – atsakė berniukas.
Galvojame žodžius, prasidedančius dvibalsiu uo.
– Uoga, uodega, – vardina vaikai.
– O kas zyzia mums į ausį vasaros vakarais ir kanda? – mėginu padėti.
– Zyzalas, – atsako Danielius.
Meinardas, išeidamas į logopedines pratybas, prašo draugo nesugriauti pastatyto bokšto. Tačiau šis sugriauna.
– Taip tai sako: ,,Aš tavo draugas, aš tavo draugas“, o kai prašau bokšto negriauti, tai jau nebe draugas! – pasiguodė berniukas.
Darželyje mažai vaikų – daugelis serga.
Meinardas sako:
– Rytoj bus tikriausiai dar mažiau vaikų. Kuo didyn savaitės dienos, tuo mažyn vaikų ateina.
Įstaigos laiptinė papuošta geltonais, žaliais ir raudonais paukščiais. Paulius sako:
– Oho, kiek daug Lietuvos!
Mokomės apibendrinančių sąvokų. Paveikslėlyje nupiešta kava, sultys, pienas.
– Kaip juos pavadinsime vienu žodžiu? – klausiu vaikų.
– Nesvaigūs dalykai, – atsako Danielius.
Kajus žiūri paveikslėlius ir sako, kas ką veikia.
– Va čia mergaitė žaidžia su mergaitiniais žaislais ( su lėlėmis).
Vaikai galvoja žodžius, prasidedančius garsu r. Raimundas vardina:
– Ratas, ropė, ranka, dar kita ranka….
Užrašė logopedė Stanislava Janulytė