Kalbamės apie laukinius žvėris.

–          Ar žinote, kas yra plėšrūnai? – klausiu vaikų.

–          Žinau, žinau,- sako Urtė. – Tie, kurie drabužius plėšo.

 

Tomas man sako:

–          Aš tuoj būsiu anglistas, nes buvau Anglijoje.

 

Pokalbis apie augintinius. Domantas sako:

–          Aš turėjau katiną, bet jis išėjo iš namų.

–          Kodėl? – klausiu.

–          Taigi jis žmoną susirado!

 

Lukas pasakoja:

–          Buvo šiandien grupėje kažkokia teta. Tik sėdėjo ir nieko neklausinėjo. Kas čia per gerumo diena, kad nieko neklausinėjo ir daryti neliepė? – stebėjosi berniukas.

 

Lukas dėlioja iš raidžių žodžius. Raidę K padeda atvirkščiai.

–          Lukai, – sakau, – raidę K ne taip padėjai.

–          Nėra skirtumo! – atsakė berniukas.

 

Galvojame žodžius, prasidedančius dvibalsiu uo.

–          Uoga, uodega, – vardina vaikai.

–          O kas zyzia mums į ausį vasaros vakarais ir kanda? – mėginu padėti.

–          Zyzalas, – atsako Danielius.

 

Meinardas, išeidamas į logopedines pratybas, prašo draugo nesugriauti pastatyto bokšto. Tačiau šis sugriauna.

–          Taip tai sako: ,,Aš tavo draugas, aš tavo draugas“, o kai prašau bokšto negriauti, tai jau nebe draugas! – pasiguodė berniukas.

 

Darželyje mažai vaikų – daugelis serga.

Meinardas sako:

–          Rytoj bus tikriausiai dar mažiau vaikų. Kuo didyn savaitės dienos, tuo mažyn vaikų ateina.

 

Įstaigos laiptinė papuošta geltonais, žaliais ir raudonais paukščiais. Paulius sako:

–          Oho, kiek daug Lietuvos!

 

Mokomės apibendrinančių sąvokų. Paveikslėlyje nupiešta kava, sultys, pienas.

–          Kaip juos pavadinsime vienu žodžiu? – klausiu vaikų.

–          Nesvaigūs dalykai, – atsako Danielius.

 

Kajus žiūri paveikslėlius ir sako, kas ką veikia.

–          Va čia mergaitė žaidžia su mergaitiniais žaislais ( su lėlėmis).

 

Vaikai galvoja žodžius, prasidedančius garsu r. Raimundas vardina:

–          Ratas, ropė, ranka, dar kita ranka….

 

Užrašė logopedė Stanislava Janulytė