Kaip nykštukai žiemos ieškojo…

Nykšukai ir kalėdų senelis

       Žiema. Artėjo pati gražiausia žiemos šventė – šv. Kalėdos. O kokios Kalėdos be sniego, eglės, Kalėdų senelio? Eglutes grupėse vaikai pasipuošė ir tikėjosi, kad dar pasnigs ir tada jau tikrai pakvips šv. Kalėdomis. Bet sniego nebuvo…

     Todėl gruodžio 19 dieną „Kodėlčiukų“, „Šnekučių“, „Smalsučių“ ir „Spinduliukų“ grupių vaikai nutarė eiti į A. Dauguviečio parką, papuošti eglutę ir taip prisišaukti sniegą. Vyresniųjų grupių vaikai pavedė mažiesiems „Pumpurėlių“, „Linksmučių“, „Švelnučių“ ir „Gudručių“ grupės vaikams saugoti darželį ir jo teritoriją (gal čia pasirodys Kalėdų senelis?),o patys pažadėjo surasti dingusią žiemą ir paieškoti sniego. Kad nepasiklystų parke, visi vaikučiai nutarė pasidabinti nykštukų kepuraitėmis.

     Išeidami nykštukai dar nežinojo, kad jų laukia tikrų tikriausi nuotykiai – nuotykiai miške. Pirmiausia , tik pasukę miško  takeliu, jie sutiko Kiškį (auklėtoja Violeta). Kiškutis buvo nusiminęs, nes ką tik baigė graužti paskutinę morką. Nykštukai nuramino Kiškutį, nes su savimi turėjo pasiėmę  morkų eglutei puošti. Laimingas Kiškelis atsidėkodamas pamokė nykštukus  „Kiškučių mankštos“. Pasimankštinę nykštukai patraukė toliau miško takeliu, kur pamatė sėdintį ir staugiantį Vilką (auklėtoja Deimantė).  Pasirodo Vilkas uodegą prišąlo. Gerai, kad netoliese anteles gaudė Laputė (auklėtoja Danguolė). Nebūtų gudruolė, jei nesugalvotų išeities. Ji pasiūlė nykštukams sustoti vienas už kito ir patraukti Vilką. Viens – du – trys ir Vilko uodega išlaisvinta. Visi drauge patraukė  eglutės puošti ir  išgirdo kažką garsiai knarkiant. Priėję arčiau  pamatė, jog tai Meškutė knarkia ant eglės šakų. Pažadinta triukšmo, Meškutė pyko ir labai nustebo, kad vaikai ir nykštukai žiemą nemiega. Bet įdomiausia, jog Meškutė nežinojo, kas yra Kalėdos, Kalėdų senelis ir kad reikia puošti eglutę. Mat ji visada pramiegodavo Kalėdas. Pasiūlėme Meškutei kartu papuošti eglutę jos miške. Tik spėjome papuošti eglutę, kaip pamatėme Meškutę skuodžiant link tako. Ogi taku važiavo didžiulis išpuoštas džipas, visas mirksintis ir šviečiantis lemputėmis ir kažkuo blizgančiu apkrautas. Pasirodo, kad Meškutė sustabdė patį tikriausią Kalėdų senelio džipą! Tai stebuklas! Niekas dar šiame parke nebuvo sutikęs Kalėdų senelio! O jis atvyko ne vienas – kartu su Snieguole. Tada ir prasidėjo linksmybės: nykštukai kartu su Kalėdų seneliu ir Snieguole bei miško žvėreliais šoko ratelius, dainavo daineles, deklamavo  eilėraščius. Bet ne viskas taip paprasta: Kalėdų senelis nykštukus už daineles ir eilėraščius pažadėjo apdovanoti dovanėlėmis. Gobšuolė Meškutė, pasisiūliusi padėti nešti dovanėles, panoro, kad visas maišas atitektų jai. Teko nykštukams gelbėti pažadėtas dovanėles ir pasivyti bėgančią Meškutę.  Nykštukai atleido Meškutei už jos gobšumą, susitaikė ir visi kartu išlydėjo Kalėdų senelį ir Snieguolę pas kitus vaikus ir nykštukus.

     Grįždami atgal į darželį, nykštukai dalinosi įspūdžiais:

     - Man patiko, kai traukėm Vilkui uodegą ,- pasakojo Ūla.

     - O man labai juokinga buvo, kai meška išnešė dovanas,- sakė Ema.

     - Dar labai gražūs Snieguolės plaukai, batai ir sijonas.
     - O man patiko, kaip Meškutė sustabdė džipą, – pasakojo Smiltė.

     Kristupui patiko viskas. Tautvydui labai gražus buvo kiškis – smagu su juo sportuoti. Nedai patiko, kai lapei uodega nutrūko. Tėją sužavėjo Snieguolės akių šešėliai ir Kalėdų senelio džipas. O Orestui gražu buvo žiūrėti, kaip Zuikis morką graužė.

     Grįžę į darželį, vaikai sužinojo, kad jų jaunesnieji draugai taip pat įdomiai laiką leido. Juos aplankė du Kiškiai, du Klounai, Mergaitė, Žiurkė ir Žvirblis. Mergaitė labai liūdėjo, kad ateina Kalėdos, o sniego nėra. Tada Žiurkė pasiūlė visiems vaikučiams pripiešti daug sniego ir besmegenių. Klounai pasiūlė padaryti daug sniego gniūžčių iš popieriaus. Tada visi saldainiais nubarstytu takeliu ėjo ieškoti sniego. Jo nerado, tik pamatė daug blizgančių gniūžčių ir du Kiškius. Mėtydami jas į dangų, Kiškiai bandė prisišaukti sniegą. Pakvietė į pagalbą ir vaikučius. Mėtė mėtė  gniūžtes, šūkavo ir prisišaukė… Kalėdų senelį. Visi kartu šoko ir dainavo aplink papuoštą eglutę. Su mažyliais aktyviai linksminosi ir tėveliai. Paskui vaikučiai išgirdo traškėjimą ir pamatė ugnies fontaną. Kai nuskubėjo į tą vietą, ugnies fontano neberado, o vietoj jo po egle gulėjo didžiulis dovanų maišas. Pasirodo, tai Kalėdų senelis ten paslėpė dovanas, kad maišas netrukdytų linksmintis. O kad nepamirštų, kur paslėptos dovanėlės, paliko ugnies fontaną priminimui. Vaikučiai išsidalino dovanėles, atsisveikino su Kalėdų seneliu, pasakų personažais ir patraukė į grupes laukti vyresniųjų draugų.

     Tai štai kaip mes ieškojome žiemos ir kalėdinės nuotaikos.

Vaikučių nuotykius  aprašė auklėtoja metodininkė Sonata Laicėnaitė

 

This entry was posted on Penktadienis, gruodžio 20th, 2013 at 14:58 and is filed under UGDYMAS. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. Both comments and pings are currently closed.

Vienas atsakymas to “Kaip nykštukai žiemos ieškojo…”

  1. gruodžio 20th, 2013 at 23:20

    mama Ingrida says:

    Labai šauni idėja :) Vyresniukas grįžęs pasakojo kaip ėjo į mišką, o ten sutiko mešką, lapę…Sniego nėra, tai kalėdų senelis su džipu atvažiavo !!! Ir dovanų davė,ir sakė jei vaikučiai geri bus, dar daugiau dovanų gaus :D Smagu :) Mažiukas dar nemoka papasakoti,bet matau,kad taip pat buvo labai labai smagu ir jiems. Ačiū išradingam „Vyturėlio“ kolektyvui :)